Šilkinės antklodės - kaip jos gaminamos?

 Šilko gijas gamina šilkverpiai, valgydami šilkmedžio lapus. Juos šilkverpiai suverpia į kokoną, kurį vėliau išskridę palieka. Tuomet šilko kokonai apdorojami verdančiu vandeniu arba karšto oro garais. Beje, šis kokonas yra sudarytas net iš maždaug 1,5 km ilgio atskirų šilko siūlų.

     Kokybiški anklodžių gaminami rankomis. Paprastai keturios moterys ar vyrai suima išdžiovintą šilko žaliavą už kampų ir ištempia iki norimos anklodės dydžio. Taip klojama sluoksnis ant sluoksnio, kol pasiekiamas norimas storis.

     Pavyzdžiui anklodei, kuri sveria apie 1 kg, reikia 48 plonyčių sluoksnių. Toks sluoksniuojamas užpildas dėvint „nesukris į gumulus“, todėl anklodės impilas keliose vietose tik prikabinamas prie šilko užpildo. Ir nenorint jo "dirginti", nėra dygsniuojamos.

     Šilko antklodės paprastrai dygsniuojamos tik tuomet, kada šilko žaliava ištempiama specialia mašina. Šilko sluoksniai dedami vienas ant kito iki reikiamo svorio ir tuomet persiuvami, kad tvirtai laikytųsi. Tokių antklodžių kaina rinkoje yra žemesnė.

     Turėdami šilko antklodes bei pagalves nepamirškite, kad šilkas yra mikroorganizmams atsparus audinys, todėl labai higieniškas. Iš šilko pagamintų antklodžių ar pagalvių nereikia plauti. Užtenka gerai išvėdinti 2 kartus per metus. Tačiau alergiškiems žmonėms rekomenduojama gerokai dažniau – net 2 kartus per mėnesį.

     Plauti šiltu vandeniu galima nebent išsitepusias vietas, nes nuo vandens šilko audinys praranda savo minkštumą ir švelnumą.

     Beje, dar senovės Kinijoje, kuri laikoma šilko tevyne, buvo pabrėžiama, kad šilko audiniai yra puikiai tinkami žmonėms, kenčiantiems dėl reumatizmo, pragulų bei medžiagų apykaitos sutrikimų

Su šypsena,

Saulės Patalynė komanda